- įsitėpti
- 3 įsitė̃pti, -ia (įsìtėpia), įsìtėpė 1. tr. A1884,56, Š įsidėmėti, įsiminti, įsikalti į galvą: Negal nu tų kelių žodžių jų didelumą įsitėpti, kas par girės tenai senovė[je] yra buvusios S.Dauk. Veikiai įsitėpė tą nuomonę S.Dauk. Įsitėpkiam nu sau punktą vidurėj tos stovylos S.Dauk. Reik pirmiaus tą stipriai įsitėpti, jog senovė[je] lietuviai garbino Dievą neverkdamys ir rūpindamies S.Dauk. Yra įsitėpusių, kad neparduoda raiščių Dr. 2. intr. P, Skd, Dr įsižiūrėti, įsimylėti, prisirišti: Ans į tą tėvą įsitėpęs yr Trk. Teip įsìtėpė į tą vaikį, kad nebgal nė beatmušti Brs. \ tėpti; antsitėpti; įsitėpti
Dictionary of the Lithuanian Language.